Į egzistencinę terapiją nusprendžiau pasukti dėl to, kokį dėmesį ši psichoterapijos kryptis teikia giliam kito žmogaus gyvenimo patyrimui. Tikiu, kad būtent smalsumas ir priėmimas leidžia geriau pažinti save ir spręsti didžiausius savo sunkumus, tad man svarbu, kad tokį santykį terapijoje ir palaikyčiau. Kartu esu atėjęs iš klinikinės psichologijos srities, kurioje susipažinau su skirtingais būdais, kaip suprasti žmogų ir jo sunkumus, ir kaip galiu jam padėti, kas dažnai leidžia prisitaikyti prie to, ko klientams tuo metu reikia labiausiai.

Be konsultacinio darbo taip pat vedu įvairius mokymus - tiek kaip „Jaunimo linijos“ savanorių mokytojas, mokydamas naujus savanorius teikti emocinę paramą, tiek kaip psichologas. Pagrindinės mano mokymų temos - nerimas, perdegimas, emociniai sunkumai ir jų atpažinimas, psichikos sveikatos sutrikimai, savižudybių prevencija, psichologinis atsparumas, emocinė pagalba kitam ir sau.

Įvairiomis temomis kalbu ir viešojoje erdvėje. Tikiu, kad viena iš psichologo užduočių - suprantamai kalbėti apie psichologinę sveikatą, mokėti komunikuoti ne žargonu, bet visiems suprantama kalba. Žemiau - keli mano interviu:

• Nesėkmės ir gyvenimas su jomis [LRT radijas]

• Nerimas ir panikos atakos [Delfi.lt]

• Apie savanorystę „Jaunimo linijoje“ [LRT]

• Socialiniai tinklai ir jaunų žmonių iššūkiai [Tele2 / Pildyk]

• Diskusija apie perdegimą [Jaunimo linija]

• Poilsis ir atostogos [15min.lt]

• Finansinis nerimas ir jo įveika [Swedbank]

• Vienišumas visuomenėje ir jo priežastys [LRT]

PATIRTIS

• nuo 2022 m. - privati psichologo praktika;

• nuo 2020 m. - Kauno padalinio vadovas, „Jaunimo linija“;

• 2018-2019 - Respublikinis priklausomybės ligų centras, vaikų ir paauglių skyrius;

• nuo 2016 m. - savanoris, „Jaunimo linija“.

IŠSILAVINIMAS

Šiuo metu mokslus tęsiu Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institute, egzistencinės terapijos profesionaliajame lygyje.

Įgytas išsilavinimas:

• egzistencinė terapija, pradinis lygis, Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutas (HEPI);

• klinikinė psichologija, magistras, Vilniaus universitetas;

• psichologija, bakalauras, Vytauto Didžiojo universitetas.

Pirmoje paskaitoje įstojus į psichologiją dėstytojas sakė, kad psichologiją pasirenka dviejų tipų žmonės: tie, kurie nori padėti kitiems, ir tie, kurie nori padėti sau. Pradžioje ilgai galvojau, kuriai kategorijai galiu priskirti save, iki kol supratau, kad kaip ir daugelis dalykų gyvenime, taip ir šis yra ne „arba-arba“, o „ir-ir“ - padėdamas kitiems sugebėjau atrasti pagrindines savo vertybes ir jausti dar didesnę prasmę kasdienybėje.

Psichologijos studijų metu savo vietą radau tik pradėjęs savanorystę „Jaunimo linijoje“. Prieš beveik dešimtmetį prisijungęs į savanorių gretas patyriau, koks prasmingas potyris yra būti su žmogumi sunkiausiomis jo gyvenimo akimirkomis. Nors emocinės paramos teikimas savanorystėje nėra tapatu terapijai ir psichologiniam konsultavimui, tačiau šimtai budėjimuose praleistų valandų leido susipažinti su didžiule žmonių įvairove ir pajausti, koks svarbus gali būti priėmimas ir žmogiškas ryšys, net jeigu su žmogumi bendrauju per atstumą. Būtent ši patirtis mane paskatino savo gyvenimą ir toliau sieti su psichologija ir pagalba kitiems.

Ilgainiui tai tapo ne vien savanoryste, bet ir darbu - be psichologo veiklos taip pat dirbu ir „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovu. Dėl to ir savo profesiją dažnai įvardinu dvigubai - esu ir psichologas, ir vadovas. Per daugiau nei penkerius metus šioje pozicijoje teko susidurti su dar kitokia darbo su žmonėmis realybe - atskirti, kur yra mano ir ne mano atsakomybė, kokie svarbūs yra santykiai, ką reiškia, kai iš manęs yra tikimasi daug. Šios patirtys ypač padeda psichoterapijos metu bendraujant su vadovaujančiose pareigose dirbančiais žmonėmis ar aptariant darbe kylančius sunkumus.